nestai

aš pasiilgau galvoju
pastoviai į namus be
tavęs grįžt nenoriu
jau geriau ligi baro
nušliaušiu ir žiūrėsiu
kaip keičia manekenus
vitrinoje parduotuvėje
priešais kaip daug
sutelpa autobuse keleivių
kaip jie grūdasi vienas
į kitą kad įliptų
suspėtų nežinia kur
jie skuba juk pas
juos namuose išvis niekada
tavęs nėra buvę

ką veiki dabar ką svajoji
ir ką sau šneki
tai ko niekas žinoti neturi
gal kaip tik dabar valgyt darai
ir netyčia išmetusi
šaukštą balsu man sakai
gal dabar tu galvoji apie mane
gal pasiilgęs jauties kaip ir aš kad
tavęs pasiilgusi valgyt darau
mums ir tu su manim valgyti nori
pakeli ir paduodi man
netyčia nukritusį šaukštą

jau važiuoju namo
pakeliui laksto šunys
du oranžiniai gatvių
šlavėjai šaudo šluotomis
varnas jos akmeniu
krenta ant žemės ir renka
savo blizgančiai juodas
iššaudytas plunksnas nes
jos juodos o sniegas baltas
varnos juodos o snaigės baltos

o toliau patys žinot
kas nežino atspėkit davai
ar aš grįžtu namo pakeliui
kažkur išlipu dar einu ir
kažko beieškodamas
palto kišenėj randu tą ne tą
netyčia nukritusį šaukštą

ar sugrįžęs namo pasiklystu tarp
batų ir tik žvaigždės pro virtuvės
langą man mojuoja sudiev vietoj
labas labanakt