tadien

vėl pasiilgau tavęs
taip norėčiau sutikti pasistumdyti
aš tave pastumčiau, tada tu mane

Bernardinų sode
ant rožių, lelijų
ir paukščių

į upelį, kuris teka
šalia

perbristume į kitą
krantą

pilni batai vandens
na ir kas

aš pastumčiau tave
tu pastumtum

mane

tadien greitai prabėgtų

tadien
būtume kiaurai
šlapi

iš tadien

niekada
nepareitume

niekada
atskirai
nepareitume

ir po šimto, ir po
dar daugiau metų

kitoje pusėje upės

liks vieta, kur gerai įsiklausius

girdėsis

tavo juokas
šalia manęs