rašytojų stovykla

turėčiau užuosti šios vietos grynį
tai ką matau akimis labai dera
nieko per daug, tuo lab beprasmiško
skonis, jei tai būtų patiekalas, lengvas, gaivinantis
tarsi vanduo, bet ne šaltas
manes ilgai laukęs
ant stalo
stikliniam
ąsotyje

turėčiau jausti šios vietos skonį
kvapas taip dera su manimi
kad užčiuopti neįmanoma
tiktai per nuojautą
per intuiciją
tarsi atgimstant
tarsi pradingstant

gėlės kažkur, juk turi būti gėlės
bet jos nesiperša, nesigrūda į priekį
suloja šuo, bet iš laimės, iš pakylėtos savijautos
saulė ant odos braižo hieroglifus

bus parašyta
žieduotas
rašytojas

grožis gali likti tik žodis

o gali ateiti per odą
net užsimerkus
per įkvėpimą
tylą
buvimą

ir nesutilpti
į tavo

eilėraštį