partizanė

raudoną

nes

meilės ir aguonų

rūbą užsimetusi

iš laukų ir kaimiško pieno
kilusi

mūsų mergelė
mišku pakvipus

keliauja parodyti

perdėtiems ponams
kas yra tyrumas

kaip galima viską nupirkti
už vieną vaikystėje

gautą, grojant bajanu, uždirbtą rublį

kaip nepaliaujamai galima džiaugtis
savo senais balerinos bateliais

žavėtis byrančiais vyšnios
žiedais pabarstytais

plaukeliais

savo suskirdusiomis
nuo ryžto

rankelėm

liesti

iš baimės
urzgiančią

sielą